kardielis

×kardiẽlis sm. (2), kárdielis (1) 1. Kv žr. kardielius 1: Nestiprūs kardieliai – išvirs sieliai Vlkj. 2. žr. kardielius 3: Nugriovė vėjas stogą, ba krekvos nebuvo sujungtos kardieliais Ūd. Neprikalsi kampuose kardielių, tai dar krekvos sugrius Krok. Tvarto visi sparai su kardiẽliais Ldvn. 3. Vyž į tarpdurių rėmus skersai įdėtas stiebas, prie kurio daržinės durys tvirtai pridaromos, kad vėjas neatidarytų. 4. scom. prk. ištįsėlis žmogus: Baisus kárdielis tas vaikas! Kt.